Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad Lietuvos įmonės yra pakankamai suinteresuotos taupyti elektros energiją ir gana daug pasiekusios šioje srityje. Bet ekspertai sako, kad iki visų taupymo resursų panaudojimo dar toli gražu.
Kad taupyti elektros energiją naudinga, rodos, aišku visiems. Verslui sutaupyta energija grįžta mažesnėmis sąnaudomis produkcijai ir paslaugomis, gyventojai, mažiau išleisdami energijai, gali daugiau sau leisti kitose srityse. Tačiau šis iš pirmo žvilgsnio paprastas vaizdas iš tiesų yra gerokai sudėtingesnis. Yra daugiau veiksnių, kurie turėtų skatinti dar labiau taupyti elektros energiją.
Klimato atšilimas ir siekis sumažinti anglies dvideginio emisiją mums gali atrodyti labai tolimas ir su mumis tiesiogiai labai menkai susijęs. Esama įvairių nuomonių, kokio intensyvumo bus klimato atšilimo poveikis kiekvienam iš mūsų. Bet valstybių ir tarptautinių organizacijų diegiamos energijai taupyti skirtos priemonės tikrai ir neišvengiamai turės poveikį ir verslui, ir gyventojams.
Daug energijos suvartojančias įmones spaudžia rinka, verčianti mažinti sąnaudas, bet dėl valstybinio masto priemonių atsiras dar ir papildomas spaudimas, kuris vers tai daryti. Tos įmonės, kurios sugebės greičiau reaguoti į šį dvigubą spaudimą, turės dar ir papildomą pranašumą. Jos ne tik galės naudotis įvairiomis numatomomis lengvatomis. Taip pat ir jų produkcija atpigs labiau, o tai suteiks joms tiesioginį pranašumą rinkoje.
Iniciatyvos taupyti energiją yra globalios. Tarptautinė energetikos agentūra IEA yra parengusi Efektyvaus Pasaulio Scenarijų, apibrėžiantį, kad yra didelis potencialas plėsti ir gilinti globalias pastangas efektyvaus energetinių resursų vartojimo srityje. Tikimasi, kad pasaulio ekonomikos mastas iki 2040 metų padvigubės, o energijos vartojimas išaugs tik nežymiai. Manoma, kad energijos suvartojimo pikas bus pasiektas iki 2020 metų.
Skaičiuojama, kad nuo 2000 metų didžiosiose pasaulio ekonomikose efektyvaus energijos naudojimo poveikis padengė apie trečdalį energijos sunaudojimo prieaugio, atsiradusio dėl naujų sričių, naudojančių daug elektros energijos. Daugiausia efekto buvo pasiekta pramonės ir statybos srityse.
Šios sritys liks svarbiais energijos taupymo sektoriais ir ateityje. Prognozuojama, kad bendras pastatų plotas iki 2040 metų gali išaugti 60 procentų be papildomo energijos naudojimo. Manoma, kad pastatai iki tol taps bene 40 procentų efektyvesni energijos vartojimo požiūriu. O mažai energijos naudojančios pramonės plėtra žada apie 70 procentų visos potencialios elektros energijos ekonomijos. Planuojama, kad vertė, sukuriama naudojant tam tikrą energijos kiekį, minėtu laikotarpiu padvigubės.
ES politika energijos taupymo srityje visada buvo viena aktyviausių pasaulyje. Pernai liepą įsigaliojo atnaujinta ES Direktyva dėl energijos naudojimo pastatuose. Ji numato, kad šalys-narės privalo sukurti ilgalaikes strategijas, kaip dramatiškai sumažinti energijos vartojimą ir būstuose, ir negyvenamuose pastatuose. Tos strategijos turi būti paremtos jų įgyvendinimą skatinančiomis finansinėmis priemonėmis. Numatoma, kad iki 2050 metų visi ES esantys pastatai turi pasiekti vos ne nulinį energijos suvartojimo lygį.
Efektyvaus Pasaulio Scenarijus rodo, kad efektyvus energijos naudojimas gali duoti žymios ekonominės socialinės ir aplinkosauginės naudos, ir ta nauda yra labai susijusi su politine vyriausybių pozicija. Vyriausybės šiuo metu aktyviai dirba įdiegdamos įvairias privalomas energijos taupymo priemones – pavyzdžiui, susijusias su privalomu įvairios įrangos atnaujinimu.
IEA yra sukūrusi specialų indeksą, skirtą įvertinti efektyvumo politikos progresą. Nustatyta, kad pastaraisiais metais šis indeksas greičiausiai auga Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje – šalyse, kur įdiegti ES transporto ir pastatų standartai.
Efektyviai naudoti elektros energiją iš pirmo žvilgsnio yra paprasta. Taip, yra daug paprastų priemonių, kaip tai padaryti. Bet ekspertai sutaria, kad įmonės, jau nekalbant apie gyventojus, dažniausiai tai daro chaotiškai ir mėgėjiškai.
Ekspertai sutaria, kad bene racionaliausias būdas, kaip tai padaryti, yra su profesionalų pagalba įgyvendinti energijos taupymo programą įmonėje.
Taupyti iš esmės galima visose su elektros energija susijusiose srityse. Net tokia taupumu garsėjanti įranga kaip šilumos siurbliai turėtų būti įrengiama ir naudojama ne bet kaip. Nedidelio galingumo šilumos siurblys nėra geras sprendimas didelio ploto patalpoms. Jo sąnaudos bus didesnės, nes tokiam siurbliui teks dirbti dideliu apkrovimu. Antra vertus, jei šilumos siurblys bus per didelis patalpoms, jis išskirs daugiau šilumos negu reikia, todėl dalis energijos bus išeikvota tuščiai. Parenkant šilumos siurblį svarbios yra daugelis aplinkybių: tarkim, ne tik patalpų dydis, bet ir jų lubų aukštis, kiti faktoriai.
Šilumos siurblius reikia reguliariai valyti, kitaip jie veiks prasčiau. Jų filtrų valymas yra gana paprastas, tai galima daryti naudojant vandenį arba vakuumą. Derėtų atsargiai elgtis su įvairiais agresyviais chemikalais – jie gali pažeisti filtrus.
Be abejo yra ir daug kitų būdų taupyti elektros energiją, profesionalai mato ir tai, kas dažnai yra paslėpta nuo žmonių, nesančių šios srities specialistais, akių, jie gali padėti įmonei surasti tokių energijos taupymo resursų, apie kuriuos nepagalvojate.
Šaltinis: 15min.lt
